Olweus

vilniaus_azuolyno_olweus

OLWEUS PATYČIŲ PREVENCIJOS PROGRAMA „ĄŽUOLYNO“ PROGIMNAZIJOJE

Olweus patyčių ir smurto prevencijos programos tikslas: geresnė atmosfera progimnazijoje, ramesni, mažiau agresyvūs mokiniai bei saugesnė aplinka labiau pažeidžiamiems mokiniams.

PASKUTINĖS NAUJIENOS IŠ OLWEUS PPP MŪSŲ PROGIMNAZIJOJE

SĄMONINGUMO DIDINIMO SAVAITĖ “BE PATYČIŲ”

…
Plačiau

Etikos pamokos viktorina “Esu tolerantiškas”

Lapkričio 16 dieną 4c klasės mokiniai, lankantys etikos pamokas, dalyvavo viktorinoje „Esu toleranti…
Plačiau

Per tekstą – į širdį

Paskutinę kovo savaitę progimnazijoje buvo organizuojamos įvairios veiklos, skirtos patyčių prevenci…
Plačiau

Savaitės “Be patyčių” mokinių iniciatyva

5d klasės mokinės Saulė ir Rusnė kūrybingai ir įdomiai pravedė socialinių įgūdžių pamoką tem…
Plačiau

ŽIŪRĖTI VISAS OLWEUS NAUJIENAS

Olweus patyčių prevencijos programos įkvėpti, progimnazijos mokytojai sukūrė spektaklį. Veiksmo savaitės “Be patyčių” metu vyresnių klasių mokiniai stebėjo pasirodymus ir visai netikėtai į spektaklius buvo įtraukti patys, dalinosi savo išgyvenimais ir projektavo vaidinamas situacijas kitaip, diskutavo.

OLWEUS patyčių prevencijos programa (1)

Olweus sertifikatas

Kas yra patyčios?

Nuolatinis fizinės ir psichologinės jėgos panaudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali savęs apginti.

Trys elgesio kriterijai:

Agresyvus – tyčinis, ketinant užgauti ar įskaudinti.
Pasikartojantis – 2 – 3 kartus per mėnesį ar dažniau, tęsiasi ilgą laiką.
Jėgos persvara – skriaudėjas psichologiškai ar fiziškai stipresnis ir skriaudžiamasis negali apsiginti.

Patyčių priežastys

Įgimtos savybės.
Tėvų reagavimas: meilės, šilumos stoka.
Tėvų pažeminimas ir fizinės bausmės.
Tėvų priežiūros ir tvirtų elgesio ribų stoka.
Nepastovi, išplėsta šeimos struktūra, nenustatyta tvarka.
Smurtinis elgesys žiniasklaidoje ir kompiuteriniuose žaidimuose.

Olweus programos patirtis pasaulyje

Sukurta Skandinavijoje profesoriaus Dan Olweus.
Paremta daugiau nei 35 metus trunkančiais tyrimais.
Įgyvendinama ne tik Norvegijoje, bet ir visame pasaulyje – Airijoje, Anglijoje, Australijoje, Japonijoje, JAV, Olandijoje, Švedijoje, Vokietijoje.
Pasaulyje pripažinta kaip efektyvi patyčių mažinimo programa.

Programos įvertinimai rodo, kad po 1,5 metų Programoje dalyvaujančiose mokyklose Norvegijoje sumažėjo:

Patyčių mastas.
Mokinių muštynės, vogimas, chuliganiškas elgesys.
Pagerėjo tvarka klasėse.
Pasikeitė požiūris į progimnaziją.

Kodėl reikalinga programa?

Iš 35 šalių Lietuvoje patyčių daugiausia (berniukų – 36,4%, mergaičių – 28,3%) (Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas, 2002 m.).
Didžiulės ilgalaikės pasekmės:

Aukoms: pažeminimas, depresija, baimė, savęs nuvertinimas, mokymo įstaigos nelankymas, mintys apie savižudybę, smurtinės reakcijos.
Skriaudėjams: neretai tampa nusikaltėliais – vagia, chuliganiškai elgiasi, vartoja alkoholį ir t. t.
Mokymo įstaigos sistemai: prarasta garbė ir pasitikėjimas, psichologinė atmosfera tampa agresyvi ir nesaugi.

Reikalinga ilgalaikė programa, kuri įtrauktų visą progimnazijos bendruomenę, ne vien mokytojus.
Programa, kuri būtų taikoma visiems mokiniams, ne tik tiems, kurie patiria patyčias.

Olweus programa progimnazijoje

2008/2009 m. m. įgyvendinta Olweus patyčių prevencinė programa.
2010/2014 m. m. taikoma Kokybės užtikrinimo sistema (pagal progimnazijos sudarytą ir patvirtintą Olweus kokybės užtikrinimo planą).
Veiklos (priemonės), skirtos daugiausia suaugusiems (progimnazijos personalas supažindinamas su programa).
Kiekvieno progimnazijos darbuotojo kompetencija – atpažinti patyčias bei gebėjimas į jas tinkamai reaguoti.
Progimnazijos aplinka pertvarkoma taip, kad mažėtų patyčių, gerėtų mokinių tarpusavio santykiai.
Progimnazijoje yra susitarta dėl nepriimtino elgesio teisingų ir tvirtų ribų (kas dvi savaites vedamos klasės valandėlės, nustatytos progimnazijos ir klasės elgesio taisyklės).

Taisyklės nukreiptos prieš patyčias

Mes nesityčiosime iš kitų.
Mes stengsimės padėti tiems mokiniams, iš kurių tyčiojasi kiti.
Mes stengsimės bendrauti su tais, kuriuos atstumia kiti.
Jei sužinosime, kad iš ko nors tyčiojamasi, mes apie tai pranešime suaugusiems progimnazijoje ir/arba namuose.

Download (PPTX, Unknown)

2008 – 2009 metų Olweus patyčių ir smurto prevencijos programos patvirtinimas

Pedagogų mokymai supervizijų grupėse

Olweus programa. “Draugystės ir tolerancijos ąžuoliukai”

Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga 2010 m. birželio 1 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko vaikų konferencija – diskusija „Aš noriu būti saugus šeimoje, mokykloje ir visuomenėje“ (šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras R. Adomavičius). Šiame renginyje dalyvavo ir mūsų mokyklos mokiniai bei direktoriaus pavaduotoja J. Večerskienė, mokytojos: Ž. Burdulytė, S. Bogavičienė ir šokių vadovė N. Ritvienė.

Olweus patyčių prevencinės programos koordinatorė mokykloje S. Bogavičienė skaitė pranešimą „Olweus programos diegimas Lietuvos mokyklose“.

„Ąžuolyno“ progimnazijos mokiniai Greta Ranonytė ir Jokūbas Tumasonis kalbėjo tema „Vaikas visuomenėje“. Diskusijoje dalyvavę vaikai išsakė pagrindines juos jaudinančias problemas. Ko gero didžiausias vaikų noras – gyventi pasaulyje be kaukių – ryškiausiai atsiskleidė „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos teatro studijos mokinių parengtoje trumpoje inscenizacijoje, kurios autorė mokytoja Ž. Burdulytė.

Po pasisakymų ir diskusijų renginio dalyviai buvo pakviesti į koncertą „Vaikų svajonės kyla aukštai į dangų“ Europos aikštėje, kur koncertavo mūsų mokyklos liaudies šokių kolektyvas „Ąžuolėlis“ (vadovė N. Ritvienė).

Renginį vedė „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja J. Večerskienė.
Renginio pabaigoje konferencijos – diskusijos pranešėjai buvo apdovanoti Vilniaus miesto savivaldybės padėkos raštais.

Filmas patyčių tema (2011 m. kovas)

Šiais mokslo metais 8b klasės mokiniai pristato savo filmą patyčių tema “Mes galime sustabdyti patyčias, nes mes galime nesityčioti”.

Filme vaizduojama patyčių situacija, o vėliau parodoma, kaip labai paprastai galima nutraukti nemalonią padėtį.

Dažnai, kai mokiniai skriaudžia kitą, visa tai galima sustabdyti tiesiog išvedant skriaudžiamą mokinį.

Filme vaidino Paula, Povilas, Laurynas, Eimantas, Ugnius, Vladas, Viktorija, Ieva, Julija, Aleksandra, Karolina, Anželika, Jonas, Eimantas.

“Savaitė be patyčių 2011”

2011 m. kovo 21 – 25 d. mokykloje vyko įvairūs renginiai, skirti „Savaitei be patyčių“.Pradinukai pertraukų metu žiūrėjo animacinius filmukus apie draugystę ir juos aptarė su socialine pedagoge Aukse.

Vyresnių klasių mokiniai kūrė laiškus bendraamžiams, kurie patiria patyčias. Tokių laiškų gavome labai daug ir labai puikių. Ateityje su dauguma iš jų galimybę susipažinti turės visa mokykla.

Taip pat šios savaitės metu kūrėme „Neabejingas fotografijas“ – visų klasių mokiniai fotografavosi su šūkiais apie draugystę, tarpusavio santykius.

Ketvirtadienį visa mokykla turėjo galimybę susipažinti su moksleivių, dalyvavusių konkurse „Patyčios gali liautis“, darbais – 8b klasės filmuku ir radijo klubo „Savas garsas“ daina „Taip gali kilti visi“.
Penktadienį mokyklos aštuntokai buvo kviečiami prisijungti prie visoje Lietuvoje vykusios „Flashmobo“ akcijos – lygiai 12 valandą jie sustojo į besišypsančio veiduko formą ir rankas iškėlę sušuko: „Gyvenimas be patyčių!”.

5-8 klasių mokiniai rašė laiškus savo bendraamžiams, kurie patiria patyčias. Kiekvienas laiškas įdomus, nuoširdus ir ypatingas. Kviečiame susipažinti su nedidele laiškų dalimi ir Jus!

Prabėgusi “Savaitė be patyčių“ anaiptol nereiškia, kad tik šią savaitę mes buvome draugiški ir geresni vieni kitiems. Tai, ko turime siekti kiekvienas – didelis ir mažas – yra gyvenimas be patyčių. Tad kas vakarą kiekvienas užduokime sau klausimą: „Ką gi aš per dieną, nuo ryto, kai atsikėliau, iki vakaro, kada einu miegoti, padariau dėl to, kad mokykloje kažkas jaustųsi geriau?“. Ir kiekvieną dieną gyvenkime taip, kad vakare turėtumėm, ką į tą klausimą atsakyti.

Psichologė Inga Verbiejūtė-Vildė

tolerancija

„Žodis, einantis iš širdies, pasiekia širdį.“ G. Nizami

Tai mintis, kurią verta prisiminti kiekvieną kart, kai tik sąmoningai ar ne ką nors skaudiname. „Ąžuolyno“ progimnazijoje jau ne vienerius metus vyksta klasės valandėlės, seminarai pagal Olweus patyčių prevencinę programą. Mokiniai nuolat diskutuoja apie tai, kaip svarbu draugystė, užuojauta, tolerancija.

Todėl kiekvienais metais „Ąžuolyno“ progimnazija mini Tolerancijos dieną. Šių, 2011 metų, lapkričio 16 dieną minėdami Tarptautinę Tolerancijos dieną mokyklos priesalyje 1 – 8 klasių mokiniai sukūrė didelį tolerancijos laivą iš mažų laivelių, kuriuos lankstė visą savaitę per klasės valandėles. Laivelius puošė burės su vaikų surastomis ir užrašytomis sentencijomis apie toleranciją, gėrį, draugystę.

Lankstydami šių metų Tolerancijos dienos simbolį – laivą progimnazijos mokiniai per klasės valandėles kalbėjosi apie draugystę, gerumą, bendravimą ir bendradarbiavimą.

Tikimės, kad pokalbiai bei bendra veikla padės sumažinti ar net įveikti patyčias tarp vaikų.

„Savaitė BE PATYČIŲ“

Visą savaitę trukusią akciją “Savaitė be patyčių” progimnazijos bendruomenė užbaigė nuotaikingu 8-ų klasių moksleivių surengtu ,flash’mobu”. Per ilgąją pertrauką priesalyje mokiniai šoko pagal Shakiros dainą “Waka waka” ir kvietė kitus. Taip šokančiųjų vis daugėjo ir daugėjo. Vėliaiu visi skandavo šūkį “Vienas už visus, visi už vieną”. Po to visiems buvo pristatyta ir bibliotekos vedėjai perduota mokinių kūrybos “Draugystės knyga”.

Klasės valandėlių metu mokiniai ne tik kalbėjo apie patyčių problemą, bet ir kūrė istorijas apie dtraugystę, piešė piešinius, pertraukų metu žiūrėjo filmus, lankėsi “Skalvijos” kino teatre. Progimnazijos mokiniai Gytautė Navikaitė(8d), Lina Ralytė(6a) ir Povilas Barzdžius(6a) dalyvavo ir skaitė pranešimą Pilaitės vidurinėje mokykloje konferencijoje “MOKU BENDRAUTI BE PATYČIŲ”.

Šią savaitę visų klasių mokiniai gamino spalvingas plytas ir rašė mintis apie patyčias, gražius tarpusavio santykius, draugystę, toleranciją ir suklijavo įspūdingą “Draugystės sieną”.

Ketvirtadienį Seniūnų Taryba organizavo Šypsenos dieną. Ryte visus pasitiko linkėdami geros nuotaikos ir kiekvienam įteikė šypsenos simbolį.
Tikimės, kad akcija „Savaitė be patyčių“ netapo tik žodžiais.Prie jos prisidėjo visa mokyklos bendruomenė, kuri visą savaitę visa širdimi atsidavė kūrybinei veiklai, o svarbiausia, mokiniai į savo širdis įsileido didžiausias vertybes: toleranciją, supratimą, draugiškumą bei meilę kitam.

Direktoriaus pavaduotoja Jurgita Večerskienė

Konferencija-koncertas

Gegužės 15 d. progimnazijoje vyko konferencija-koncertas, skirta Tarptautinei Šeimų dienai „Patyčias įveikime kartu“, kurioje dalyvavo mokiniai, jų tėveliai, seneliai ir mokytojai. Šio renginio tikslas- stiprinti ryšį tarp mokinių, mokyklos ir šeimos dabartiniame, spartaus gyvenimo etape, kai gyvam bendravimui laiko lieka vis mažiau, supažindinti mokinių tėvelius su Olweus programos diegimo eiga progimnazijoje, paskatinti atviriau kalbėtis ir kartu spręsti iškilusias problemas, drauge kurti saugesnę ir draugiškesnę aplinką tiek šeimoje, tiek progimnazijoje, rasti laiko savo vaikams.

Pranešimus skaitė:

I. Dulinskaitė – SPPC psichologė. „Patyčių mąsto pokytis Lietuvoje ir sąsajos su šeima“
J. Večerskienė – progimnazijos direktoriaus pavaduotoja.„ Olweus programos mokinių apklausos 2008m. ir 2011m. palyginimas ir apibendrinimas“
R.Sinkevičienė – mokytoja metodininkė.“Tėvų ir mokyklos bendradarbiavinas. Neformali aplinka“
S.Bogavičienė – vyr. mokytoja, „Olweus“ programos progimnazijoje koordinatorė.“Olweus programos diegimas mūsų progimnazijoje“
A.Asajavičienė – progimnazijos psichologė, N.Šimkienė – progimnazijos socialinė pedagogė .“Kas yra smurtas . 6-ų klasių mokinių tyrimo apie smurtą rezultatų apibendrinimas“
G.Navikaitė – progimnazijos tarybos narė , 8d kl. mokinė . „ Tolerancija ir žmoniškumas“
L.Ralytė , P.Barzdžius – progimnazijos 6a klasės mokiniai. Inscenizuotas pranešimas “Žmonės ir kaukės‘.

Koncertavo :

Liaudiškų šokių kolektyvas „Ąžuolėlis“, vadovė Nijolė Ritvienė

Vokalinis ansamblis, vadovė Jolanta Antanavičiūtė

Šiuolaikinių šokių kolektyvas, vadovas Vaidas Januškevičius

Dainos ir šokio studija „Mes-Pasaulis“, vadovė Džiuljeta Mankauskaitė

Folklorinis ansamblis „Ąžuoliukai“, vadovė Rita Sinkevičienė

Direktoriaus pavaduotoja Jurgita Večerskienė

„Visur gerai – namie geriausia!“

Liaudies išmintis

Džiaugiamės tapę Olweus vardo mokykla. Rugsėjo 28d. progimnazijai buvo įteiktas sertifikatas, kuris reiškia, kad mokykla įdiegė Olweus patyčių prevencijos programą ir įgyvendino Olweus programos Kokybės užtikrinimo sistemą. Audito, kuris vyko 2012 m. pavasarį, metu buvo patvirtinta, kad progimnazija laikosi visų Olweus programos standarto ir Olweus programos Kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimų.

2012-11-17

Minėjome Tarptautinę Tolerancijos dieną. Visos klasės visą savaitę lankstė laivelius, kurie yra šių metų Tolerancijos dienos simbolis. Visi laiveliai suplaukė į vieną didelę erdvę, į priesalį, ir sudarė didelį “Tolerancijos laivą”. Laivą puošia sentencijos apie toleranciją , surašytos ant lapelių, t.y laivo burių.

2013-03-18

Kovo 18 – 22 d. kiekvieną rytą mokiniai klausėsi trumpų pasakojimų apie tarpusavio santykius, pasitikėjimą ir kūrė tiems pasakojimams iliustracijas. Mokyklos priesalyje šalia Draugystės antspaudų lapo vyksta šių iliustracijų paroda. Kviečiame apsilankyti!

Vyresnių klasių mokiniai rašė rašinius tema “Tyčiotis Negalima Draugauti”. Siūlome susipažinti su keliais darbais.

Vienas iš mokinių rašė “Norisi, kad visai nebereikėtų tokių savaičių prieš patyčias”. Norisi to ir mums. Tik vien noro dažnai gyvenime nepakanka. Todėl kiekvienas turime žengti žingsnį, kad ir labai mažą, tarpusavio santykių gerinimo link. Žengti pradėkime jau šiandien.

Gražaus ir įkvepiančio bendravimo!

Psichologė Inga

Tyčiotis negalima Bendrauti

Patyčios yra viena aktualiausių šiuolaikinių mokyklų problemų. Ją galima panaikinti gerumo šluoste, draugiškumo kibiru ir nuoširdumo valikliu. Blogiukai iškart pabėgs, pamatę šias „švaros“ priemones. Dabar pakalbėkime apie tuos vadinamus „blogiukus“. Kodėl jie tyčiojasi? Kas iš tikrųjų yra pralaimėtojas? Ar jie nors suvokia, kad jų žodžiai skaudina kitą žmogų? Sakoma, kad žmogus tyčiojasi iš kitų, kai pats turi kažkokių trūkumų. Manau, tai absoliuti tiesa, nes mes juk nenorime, kad iš mūsų tyčiotųsi, todėl užsipuolame kitus. Nuskambės keistai, bet „blogiukai“ nesupranta, kaip jų pasakyti žodžiai ir padaryti poelgiai įstringa kitam giliai širdyje. Silpnesnis žmogus viską „sugeria“. Nors ir patys skriaudėjai yra aukos. Yra dvi patyčių pusės. Reikia mokėt ir apsigint, nes negalima visą gyvenimą būti kažkokiu pastumdėliu, kurį pastoviai stumdo. Jei iš tavęs tyčiojasi ir negali apsiginti, dar nereiškia, kad esi silpnesnis. Tie kurie tyčiojasi yra silpni. V. Kernagis sakė : "Stiprus ne tas, kuris muša, o tas, kuris atlaiko". Žinokite tai visada. O tie, kurie tyčiojasi yra arba kvailiai ir nesupranta ką daro, arba paprasčiausiai prisitaikantys prie žmonių ir nedrįstantys parodyti, kad jiems nepriimtinas toks elgesys.. Ir vienu ir kitu atveju jie nenusipelnė būti laikomi "stipriaisiais". –Balys Čiupaila, 7a

Manau, kad ši tema neturėtų būti suprantama kaip: „Tyčiotis, negalima draugauti“, nes vis dėl to tyčiotis niekam nevalia. Taigi: „Tyčiotis negalima, draugauti“. Galbūt mums kartais sunku būti draugiškiems ar atlaidiems kai kurių žmonių poelgiams. Kartais kiti žmonės pasielgia neapgalvotai, ir iš jų pradedama tyčiotis. Nemanau, kad tai yra teisinga, jei pats žmogus gailisi. O kartais, jautiesi lyg būtum kaltas, jog gimei toks ir anoks, o ne šioks ir kitoks; nes imama tyčiotis iš tavo išvaizdos, kitokio mąstymo ar pasaulio suvokimo. Bet jeigu mes būtume vienodi, taip pat mąstytume-kas mes būtume? Daugybė milijardų robotų? Manau tada net nebūtų įdomu ir gera gyventi, jei visi būtų gražūs, tobuli ir nebūtų ko siekti šiame gyvenime, nes viskas jau būtų pasiekta. Taigi tyčiodamiesi mes turime apie tai pagalvoti: pagalvoti, ar verta tai daryti. Nes patyčios kartais priveda žmogų prie to, kad jis nebenori gyventi. Nebenori pabusti ir vėl sulaukti rytojaus. Visas žmogaus gyvenimas tampa pripildytas tamsių spalvų. Tada žmogus arba nusižudo, arba žaloja save, arba ieško prieglobsčio alkoholyje, narkotikuose... Tiems žmonėms, iš kurių tyčiojamasi, patarčiau atrasti kažką tokio, kas juos nuramintų ir pakeistų jų požiūrį į patyčias. Kad jie tiesiog lengviau tai ištvertų, nes juk tai nesitęs amžinai... Nes kartais išsikalbėti artimiesiems, draugams, ar tiesiog suaugusiems nepakanka, reikia kažko daugiau. Manau, reikia surasti savo siekiamybę ir jos siekti bei pasistengti nekreipti dėmesio į pašaipūnus. Pati ankščiau patirdavau lengvas pašaipas, kurios man būdavo skaudžios, ir manau, kad be jų aš nebūčiau tapusi tuo, kuo esu dabar. Galbūt jiems net reiktų padėkoti, nes pašaipos žmogų kartais paverčia atsparesniu ir stipresniu. Patyčios dažnai (bent mane) skatina eiti toliau ir tobulėti, siekti savo tikslo ir vietos šiame pasaulyje. Mes turime suprasti, kad jei jau esame šiame pasaulyje, tai mūsų misija yra kažką čia nuveikti. Todėl savižudybė - tai tik pralaimėjimas ir pasidavimas. Tad pasistenkime draugauti ir priprasti prie žmonių, kurie yra kitokie. Nes be jų pasaulis būtų nebe pasaulis. –Agnė Mikonytė,7a

Turbūt daugelis žmonių negali įsivaizduoti savo gyvenimo be patyčių. Kiekvienas jas esame patyrę – daugiau ar mažiau. Tačiau neabejoju, kad niekas neatsisakytų, jeigu jos tiesiog išnyktų iš mūsų pasaulio. Kai kurias patyčias mes tiesiog laikome žaidimu. Kartais net nesuprantame, kad tai, ką darome, gali iš tiesų užgauti žmogų. Ir gyvename toliau, manydami, kad laikas tiesiog užgydo žaizdas. Bet toms žaizdoms užgydyti reikia vaistų. O tie vaistai – mūsų atsiprašymai... Kartais būna sunku ištarti žodį „atsiprašau“. Tai atrodo keista, negarbinga. Bet žmogui kurį įskaudinome atsiprašymas, tai lyg šviesa tunelio gale, kuri įrodo, kad patyčių metu ištarti žodžiai – ne visada yra tiesa... Visi nemėgstame, kai iš mūsų tyčiojasi, tačiau užmirštame, kad taip pat jaučiasi ir kiti. Noriu palinkėti visiems, kad jų mažuose pasauliuose mažėtų patyčių, daugėtų draugysčių ir, kad nenustotų šviesti saulė, kad ir kaip bebūtų blogai. –Žyginta Kazlauskaitė, 7a

Dabar susiduriame su daug mokinių, kurie nori būti populiarumo viršūnėje. Daugelis iš jų žemina ir tyčiojasi iš kitų silpnesnių mokinių, o tyčiojasi tam, kad būtų „Kietesni“. Bet juk mes galime būti „Kietesni“ kitaip,t.y. gerąja prasme. Galime padėti tiems, iš kurių tyčiojasi kiti, ir su jais susidraugauti. Tik taip mes būsime geresni ir per savo gerumą net nepastebėdami to galėsime atsiduri galbūt ne populiarumo viršūnėje, o gerumo viršūnėje. Mes galime būti geresni tik to norėdami... –Sofija Zviaginceva, 7a

Jei yra patyčios, yra ir pasekmės. Gyveno kartą berniukas , iš jo buvo tyčiojamasi dėl jo negalios. Jis visada būdavo vienas, jį pravardžiavo pačiais skaudžiausiais žodžiais. Tokiomis sąlygomis yra labai svarbi tėvų parama, bet šio berniuko tėvų nebūdavo namie, jie sunkiai dirbdavo, tad jis turėdavo būti vienas namie, negaudavo reikalingo dėmesio ir jautėsi labai vienišas, nes toks ir buvo. Berniuko klasiokai nesuprato, kaip jam skaudu. Jis labai sielvartavo dėl savo negalios ir norėdamas save nubausti už tai, kad toks yra, pradėjo pjaustytis, keitėsi ir jo nuomonė apie save patį, o tokiomis sąlygomis nepalūžti ir nepasiduoti kitų spaudimui bandant „įsprausti“ tau į galva mintį - „O gal aš ištikrųjų esu toks šlykštus“ yra labai svarbu.Bet vienam padaryti tai yra sunkoka. Berniukas su niekuo nebendravo, buvo užsidaręs savyje, nes manė, kad jo niekas nesupras. Taip ir buvo, niekas jo nesuprato, kol į jo klasę neatėjo mergaitė su tokia pačia negalia. Ji jį suprato , nes ir pati tokia buvo. Užtat ji žinojo, kad savęs žaloti yra neverta, tad ji su berniuku bendravo, stengėsi pagerinti jam gyvenimą, nes ir pati kentėdavo patyčias, kol nesuprato kaip su jomis kovoti. Patyčių metu draugai yra labai svarbūs, o dar svarbiau yra būti tuo draugu pačiam. Pakelti kai suklups, ištiesti pagalbos ranką, padėti viską iškęsti ir būti kartu... –Viktorija Safončikaitė, 8d

Kartą gyveno Jonukas. Jonukas jau ėjo į mokyklą ir mokėsi penktoje klasėje. Berniukui patiko eiti į mokyklą, jis buvo pavyzdingas mokinys, pažymių knygeles puošė vien dešimtukai. Jonukas turėjo tėvelį ir mamytę. Jonukas mylėjo abu savo tėvus, tačiau tėvelį kiek mažiau, o kartais jam atrodydavo, kad visai jo nemyli. Taip buvo dėl to, kad vieną dieną Jonukas neišmokęs pamokos grįžo namo su dvejetu. Berniukas buvo labai nusiminęs – tai buvo jo pirmasis dvejetas. Vaikas pasakė mamytei, kas nutiko, bet ji visiškai nesupyko ir kaip tik atvirkščiai, paguodė vaiką, kad nieko tokio, bus tų dešimtukų dar ne vienas, ir visko būna gyvenime. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojom, kai iš darbo grįžo tėvelis. Tėčio nuotaika nebuvo labai gera, tad Jonukas šiek tiek prisibijojo pasakyt, kad gavo pirmąjį dvejetą, tačiau nusprendė surizikuoti. Jonukas viską ramiai tėčiui paaiškino, bet tėvelio reakcija labai skyrėsi nuo mamytės. Kadangi vaiko tėtis norėjo, kad jo vaikas būtų fizikas ir labai gerai mokytųsi, tai jis baisiai supyko. Tėtis pradėjo rėkti ant Jono ir nesusivaldęs trenkė vaikui į veidą. Jonukas iš karto pravirko, nubėgo pas mamą ir viską papasakojo. Mama supyko ant tėčio, pradėjo ant jo rėkt, tačiau tėvelis sudavė ir mamytei. Jonukas iš karto atbėgo padėt savo mamai, tačiau jam nepasisekė. Tokia situacija pasikartojo Jonuko šeimoje ne vieną kartą. Po kelių tokių atsitikimų, Jonukas visiškai pasikeitė. Jo pažymių knygeles vis dažniau pradėjo puošti dvejetai, berniukas nebebuvo pavyzdingas mokinys, daug kas jo nemėgo. O nemėgo dėl to, kad jis pradėjo liet savo pyktį mušdamas kitus vaikus. Kai kurie sugebėdavo apsiginti, tačiau silpnesniems kliūdavo dar daugiau. Buvo toks Petriukas. Jį labiausiai skriausdavo Jonukas. Petriukas pamatęs Jonuką iš karto bandydavo slėptis, kartais jam pasisekdavo, bet dažniausiai Jonukas prigrasindamas priversdavo Petriuką išlįsti. Berniukas dažnai pareidavo namo nusėtas mėlynių, tačiau sakydavo, kad užsigaudavo netyčia nukritęs. Galiausiai Petriukui atsibodo Jonukas ir jis nutarė imtis veiksmų. Jis nesakė nei mokytojams, nei mokyklos darbuotojams, nei savo tėvams apie tai kas vyksta. Vieną dieną Petriukas sugalvojo, kad reikia pasikalbėt su Jonuku apie tai, kas vyksta. Jonukas eilinį kartą ieškojo Petriuko, tačiau berniukas šį kartą nesislėpė, o pats priėjo ir paklausė kas vyksta, kodėl Jonukas taip elgias. Vaikas jau rengėsi trenkt Petriukui, tačiau susivaldė ir pamastęs nutarė, kad gal visai ir nieko būtų kam nors išsipasakot. Jonukas ilgai pasakojo kas yra, kodėl jis visus taip muša. Po šio pokalbio viskas pasikeitė. Jonukas po truputį suprato kaip valdyt pyktį ir, kad nereikia lįsti prie tėvelio, jeigu jis taip elgiasi. Jonukas susidraugavo su Petriuku, atsiprašė visų, kuriuos mušė. Jo pasiekimų knygelėse vėl atsirado dešimtukų. –Guoda Mankevičiūtė, 8c

Patyčios mokyklose šiais laikais yra opi problema. Vieni jausdamiesi geresniais įžeidinėja kitus. Antri yra patyčių objektai,na, ir galiausiai, dar yra ir žiūrovų. Patyčias mes galime įvardinti kaip tam tikrą baimę,kurią vaikai išlieja ant kitų,silpnesnių. Dažnai tai prasideda jau šeimose,kai vaikas mato smurtą. Jų smegenys priima tai kaip visai normalų reiškinį, ir tik prasidėjus sunkumams ar iškilus didelei baimei, jie imasi tokių pat veiksmų. Kiekvieną dieną mes galime pamatyti ar net patys susidurti su įvairiausiomis patyčių formomis. Žodinės patyčios,fizinės... Jų yra įvairiausių. Galbūt mes jų nepastebime,bet jos yra. Žodinės patyčios pasireiškia įžeidinėjimais,na o kartais,juk patys žinome,kad tai yra skaudžiau už visas fizines patyčias. Baisiausia yra tai,kad aukos,kurios yra pasirenkamos,nekalba apie savo problemą,užsidaro savyje. Yra pasakymas,kad jeigu pasakysiu kažkam,bus tik blogiau. „Aš nenoriu būti skundiku.“ Pasekmės kartais būna iš tiesų tragiškos-pasitraukimas iš gyvenimo savo noru. Net ir po tokių įvykių žmonės nėra linkę gilintis ar tiesiog domėtis tokiomis problemomis. Tai yra tarsi niekam neįdomi ir nerūpima tema. Šios skaudžios temos yra pradėtos liesti mokyklose,kur yra rengiamos savaitės be patyčių ir taip yra raginama susimąstyti,ar tikrai verta tyčiotis,ar tikrai tas asmuo yra prastesnis už tave. Bet visi žinome,kad pasibaigus tokioms savaitėms viskas grįžta į senas vagas ir vėl viskas iš naujo. Apibendrinant norėčiau pasakyti tik tiek,kad mums neturėtų reikėti „Savaičių prieš patyčias“,kad galėtume suprasti,jog mes visi esame lygūs ir visi galime Draugauti. Turime mažinti patyčių skaičių ir nelikti abejingais. Taigi,sudedu skyrybos ženklus, kaip turėtų būti : „Tyčiotis negalima,Draugauti.“ –Emilija Petrauskaitė,8c

Visi žmonės žino, kad patyčios tai šaipymasis iš kitų žmonių, tačiau tikrojo šio žodžio reikšmė šiek tiek kitokia. Patyčios tai tyčiniai, pasikartojantysveiksmai, kuriuossiekdamasįžeisti, įskaudintikitąžmogųsukeliapsichologinęarfizinęjėgospersvarąturintisasmuo. Dažnaspatyčiųterminoatitikmuo − „priekabiavimas.Patyčios gali vykti pačiose įvairiausiose vietose, pavyzdžiui mokykloje, kieme, namuose ir kur tik įmanoma. Visų patyčių pasekmės būna dažniausiai blogos, vaikas lieka nuskriaustas ir pažemintas, po patyčių pradeda užsidaryti savyje ir po kurio laiko tiesiog nenori su niekuo bendrauti, bijo kažkam ką nors pasakyti, o daugelis vaikų net nori dėl to mirti. Patyčios vyksta net gi ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, jos čia būna daug žiauresnės, nes pakenkti kitam žmogui bandoma labai stipriai. Šiek tiek patyčių pavyzdžių: Rugsėjo pirmoji... Vaikai susirenka prie mokyklų, nes jau laikas pradėti mokytis, ir staiga ateina naujokas Petriukas. Iš šalies jis atrodo laibai drovus ir bijantis su kuo nors susipažinti. Vaikai jį pamatę nesiruošia jo priimti į savo draugų ratuką, nes žino, kad jis nepritaps prie jų. Visi po renginio subėga į klasę ir jau susitarę kaip sėdės susėda į vietas, o Petriukui lieka viena vieta vidurinėj eilėj galiniam suole. Jis nuleidęs galvą atsisėda ir tiesiog tyli. Mokytoja pakviečia Petriuką prie lentos, kad susipažintų su klase, jis bijodamas nueina prieš visus ir prisistato. Visa klasė pasišaipydama juokiasi ir ploja. Mokytoja jį pasodina atgal į vietą nenumanydama, kas bus toliau. Kitom dienom, kai prasidėjo mokslai, Petriukas mokykloje būdavo vienas ir po truputi sulaukdavo pasišaipymų. Iš jo šaipydavosi sakydami, kad jis moksliukas, neturi draugų, kad gyvena kaip „bomžiukas“. Kiekvieną kartą po pamokų grįžęs berniukas išsiverkdavo. Kodėl? Nes neatlaikydavo viso to pašaipų krūvio. Petriukas su niekuo nenorėjo apie tai kalbėti, užsidarė savyje, nes žinojo, kad vos tik kažką pasakys, iš jo pradės šaipytis. Maždaug po pusės mokslų metų jis visiškai palūžo, nes klasiokai pradėjo šaipytis ir iš jo šeimos. Vaikas jau galvojo apie savižudybę, tačiau pirmiausia pasakė viską tėvams, kurie ėjo ir aiškinosi su mokytojais, ir galų gale Petriukas perėjo į kitą mokyklą, o pašaipų objektų tapo kitas vaikas. Taip pat labai daug mokinių šaiposi ir socialiniuose tinklapiuose. Būtent nuo to dažnai viskas ir prasideda, o po to jau ir tyčiojamasi tiesiai į akis. Šiuo metu yra iškilusi didelė problema, nes vaikus keičia internetas, o tėvai tiesiog nežino, ką jų mieli vaikučiai veikia naršydami. Beveik visi suaugę tėvai galvoja, kad jie tiesiog ramiai bendrauja su kitais, bet juk dažnas dalykas kai per “Facebook” ir kitus tinklapius jie pradeda šaipytis iš kito vaiko. Pastaruoju metu internete galima rasti ne vieną vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos mokyklinės akimirkos, ir matosi, kad jos nėra laimingos. Vaizdo įrašuose yra šaipomasi iš vaikų. Viską apibendrinus galime suprasti, kad tiems iš kurių yra šaipomasi, yra tikrai nemalonu. Nuo patyčių atsiranda fiziniai negalavimai, pavyzdžiui, pilvo skausmai, galvos skausmai, vaikas pradeda nelankyti mokyklos. Kad visas šias patyčias sustabdytumėm, reikia labai daug laiko, nes ne visi žmonės vienodi, ir ne visi moka pasilaikyti savo nuomonę savyje. Kartais žmogus tiesiog nori išsilieti ant kitų, nes žino, kad pačiam bus geriau, nors ištikrųjų nuo to, kad kitas žmogus kenčia, tikrai neturi būti jokio malonumo... Kad visas patyčias sumažintumėm, reikia kalbėtis su suaugusiais, turėti savo nuomonę, o ne pasiduoti kitų. Reikia stengtis kuo mažiau rodyti, kad tu bijai tų, kurie tyčiojasi, ir mėginti nugalėti savo baimę. –Sabina Litvinko, 8d

fprint

“Kovo 18 – 22d. mokykloje vyko “Savaitės be patyčių” renginiai. Vienas iš jų – visos mokyklos nuomonės apie patyčių problemą įgarsinimas pirštų antspaudų pagalba. Ketvirtadienį visi buvo kviečiami ateiti į mokyklos priesalį, kur didžiuliame lape po patinkančiu teiginiu apie tarpusavio santykius buvo galima padėti savo piršto antspaudą. Labai greitai baltas popieriaus lapas užsipildė spalvingais mokinių ir mokytojų pirštų anspaudais. Ir, tikimės, pažadais tapti geresniais ir draugiškesniais vieni kitiems!

Už pagalbą renkant antspaudus dėkoju Barborai, Erikai ir Giedrei iš 8a bei Martynui, Evaldui iš 8b.

Psichologė Inga

asdasdasdasd

ELEKTRONINĖS PATYČIOS

Greitas informacinių komunikavimo technologijų vystymasis bei vartojimo augimas patyčių reiškiniui neleidžia apsiriboti vien tik mokyklos teritorijoje. Taigi, šiuo metu sparčiai plėtojantis ir tobulėjant informacinėms komunikavimo technologijoms bei augant naudojimosi galimybėms, plinta nauja patyčių rūšis – elektroninės patyčios. Elektroninės patyčios – tai agresyvus, tyčinis bei pasikartojantis laike vieno individo ar grupės žmonių prieš kitą asmenį nukreiptas veiksmas, naudojant elektronines priemones, kai asmuo negali lengvai apsiginti.

Specifinės elektroninių patyčių charakteristikos:

Elektroninės patyčios gali padaryti daugiau emocinės žalos nei tradicinės patyčios, kadangi jos gali vykti bet kuriuo laiku ir bet kurioje vietoje.
Taikant informacines technologijas informacija greitai plinta, o virtualioje erdvėje sunku pašalinti jos turinį.
Dažniausiai elektroninės patyčios yra anoniminės, o elektroninių patyčių aukos dažniausiai niekam apie tai nesako ir kenčia patyčias vienumoje.
Maža dalis tėvų kontroliuoja bei kalbasi apie vaikų veiklą elektroninėje erdvėje, nesuvokdami šio reiškinio svarbos.

Kaip turėtų elgtis tėvai, norėdami užkirsti kelią elektroninėms patyčioms?

Tėvai gana retai užklysta į tą pačią elektroninę erdvę, kurioje dažnai lankosi vaikai ir paaugliai. Tačiau labai svarbu, kad suaugusieji skirtų pakankamai dėmesio elektroninėms patyčioms ir vaikų bei paauglių elektroninei veiklai.

Patarimai tėvams

Kaip užkirsti kelią elektroninėms patyčioms:

Laikykite kompiuterį (ar kompiuterius) bendro naudojimo patalpoje, pavyzdžiui, svetainėje arba virtuvėje ir periodiškai tikrinkite, ką jūsų vaikas daro prie kompiuterio.
Nuolat kalbėkitės su savo vaiku apie jį dominančią elektroninę veiklą.
- Kalbėkite konkrečiai apie elektronines patyčias ir paskatinkite savo vaiką nedelsiant jums pranešti, jei jis arba ji yra elektroninių patyčių ar persekiojimo bei kitų neleistinų ir nemalonius išgyvenimus keliančių virtualios erdvės elgesio apraiškų auka.
- Skatinkite savo vaiką pasakyti jums, jei jis arba ji žino, jog kiti vaikai kenčia nuo persekiojimo virtualioje erdvėje.
- Paaiškinkite vaikui, jog elektroninės patyčios yra žalingas ir nepriimtinas elgesys. Išdėstykite savo lūkesčius ir požiūrį į tai, kad reikia atsakingai dalyvauti elektroninėje veikloje, aiškiai išdėstykite, kokių pasekmių vaikas gali tikėtis, jei elgsis netinkamai.
- Padėkite vaikui atskirti, ką jam galima talpinti virtualioje erdvėje, o ko nevertėtų viešinti. Informacija, kurią rizikinga atskleisti virtualioje erdvėje: kontaktinė informacija, informacija apie interesus, informacija apie privatų gyvenimą ir reputacijai kenkianti informacija.
- Akcentuokite slaptažodžių parinkimo ir saugojimo svarbą. Vaikai savo prisijungimo duomenis gali atskleisti artimam draugui ar draugams, tačiau to daryti nevertėtų. Tokiu atveju padidėja rizika, kad šie duomenys bus prieinami ir kitiems žmonėms.
- Kalbėkite su vaiku apie bendravimo su nepažįstamais žmonėmis galimas rizikas, t.y. kiek nepažįstamajam galima apie save pasakoti, klauskite, ar vaikas yra tikras, kad vėliau ši informacija nebus to žmogaus paviešinta ar naudojama netinkamiems tikslams. Susitikimas su internetiniu draugu – tai irgi svarbus klausimas aptarimui su vaiku.
- Nors suaugusieji turėtų gerbti vaikų ir paauglių asmeninę erdvę, susirūpinimas savo vaiko saugumu kartais nustelbia norą nesikišti į asmeninius vaiko reikalus. Pasakykite savo vaikui, kad ketinate peržiūrėti jo ar jos pokalbius virtualioje erdvėje, jei manote, jog tam yra pagrindas.
- Patikrinkite, kokia informacija yra prieinama virtualioje erdvėje apie Jūsų vaiką. Vaikai gali neigiamai reaguoti į tokius tėvų veiksmus ir vertinti tai kaip šnipinėjimą, tačiau jeigu šią informaciją galėjo pamatyti tėvai, reiškia, ji yra prieinama daugeliui žmonių ir nėra privati.
- Apsvarstykite galimybę įdiegti tėvų kontrolės filtrą ir / arba kitas sekimo ir stebėjimo programas, tačiau nevertėtų pasikliauti vien jomis.

Kaip elgtis, jei jūsų vaikas nukentėjo nuo elektroninių patyčių:

Kadangi elektroninės patyčios gali būti išreikštos įvairiai – nuo grubių komentarų iki melo ir apsimetinėjimo kitu ar mėgdžiojimo ir grasinimų, jūsų reakcija priklausys nuo elektroninių patyčių pobūdžio ir poveikio stiprumo.

Sužinojus, kad jūsų vaikas kenčia nuo kibernetinių patyčių, reikėtų elgtis taip:

Visais įmanomais būdais drąsinkite vaiką ir skatinkite nereaguoti į patyčias.
Neištrinkite žinučių ir paveikslėlių. Išsaugokite juos, nes tai patyčių įrodymai.
Pamėginkite nustatyti asmenį, kuris užgaulioja jūsų vaiką elektroninėje erdvėje. Net jei elektroninės patyčios organizuojamos anonimiškai (pavyzdžiui, prisidengiant slapyvardžiu ar kieno nors kito vardu), yra būdų jį susekti, į pagalbą pasitelkus jūsų interneto tiekėją. Jei elektroninės patyčios įgauna nusikalstamos veiklos bruožų (arba įtariate, jog taip gali nutikti), susisiekite su policija, kad jie padėtų susekti elektroninės persekiojimo šaltinį.
Netinkamo turinio žinučių siuntimas gali pažeisti elektroninio pašto paslaugų tiekėjų, interneto tiekėjų, internetinių puslapių administratorių bei mobiliųjų telefonų kompanijų skelbiamas “nuostatas ir sąlygas”. Apsvarstykite galimybę kreiptis į šias kompanijas ir pateikti skundą.
Jei patyčios organizuojamos į pagalbą pasitelkus elektroninį paštą arba mobilųjį telefoną, įmanoma užblokuoti persekiotojo siunčiamas žinutes. Žinoma, gali būti, kad jis kitą kartą užgaulios susikūręs naują tapatybę.
Bendradarbiaukite su mokykla ir savo vaiko auklėtoja, kurie gali stebėti ar jūsų vaikas nėra persekiojamas ir realiame gyvenime. Tai gali padėti jums išspręsti elektroninių patyčių problemą.
Susisiekite su policija, jei elektroninio persekiojimo metu grasinama fiziniu smurtu, turto prievartavimu; skambučiai arba žinutės yra nešvankaus turinio arba įžeidžiantys. Taip pat, jei priekabiaujama, persekiojama, reiškiama neapykanta; įtraukiama ir vaikų pornografijos elementų. Jei nesate tikri, jog elektroninės patyčios pažeidžia įstatymus, susisiekite su vietiniais policijos atstovais, kurie jums patars.

Sužinojus, kad jūsų vaikas vykdo elektronines patyčias:

Kalbėkite su vaiku apie elektronines patyčias ir apie tai, kokias pasekmes jos gali sukelti patyčias patiriančiam vaikui.
Priminkite arba informuokite apie netinkamo elgesio pasekmes, vaikui gali būti atimamos privilegijos naudotis kompiuteriu arba apribojamas naudojimasis technologijomis.
Įdiekite blokavimo, turinio filtravimo ir stebėjimo programas savo namų kompiuteryje.
Aptarkite su vaiku bendravimo internete etiketą. Kaip ir realiame pasaulyje, virtualioje erdvėje taip pat egzistuoja tam tikros bendravimo taisyklės. Paprastai vaikai drąsiau elgiasi, bendraudami virtualiai, leidžia sau pasakyti daugiau, negu būtų pasakę gyvai, akis į akį. Jiems galima paaiškinti, kad bendraujant virtualioje erdvėje, reikėtų su kitais elgtis taip pat pagarbiai, kaip ir realiame gyvenime.

Sužinojus, kad jūsų vaikas dalyvauja elektroninėse patyčiose kaip stebėtojas:

Kalbėkite su vaiku apie tai, kad patyčios nėra tinkamas elgesys ir kad apie tokius veiksmus svarbu pranešti suaugusiems. Vaikai-stebėtojai gali patys bijoti tapti skriaudėjų aukomis ir vengti pasakoti apie patyčias kitiems. Tačiau tylėjimas nesumažina rizikos tapti patyčių objektu, o kartais net padidina, nes skriaudėjas ir toliau nėra drausminamas.
Akcentuokite vaikui, kad jų vaidmuo patyčių situacijoje yra reikšmingas, o nepritarimas skriaudėjui gali būti reikšminga pagalba nuskriaustajam ir svarbus žingsnis problemos sprendimo link.

Naudingos nuorodos:

www.bepatyciu.lt
www.vaikulinija.lt
www.draugiskasinternetas.lt
www.bibliotekospazangai.lt
www.esaugumas.lt

Informaciją parengė: mokyklos psichologė Inga Verbiejūtė-Vildė ir Aušra Jonkutė